Greituosius kreditus gyventojai ima išgyventi iki algos arba išvykti iš šalies

„Per praėjusiuosius metus, įsigaliojus Vartojimo kreditų įstatymui ir Lietuvos bankui pradėjus reguliuoti greitųjų vartojimo kreditų rinką, greitųjų kreditų palūkanos nukrito maždaug dvigubai, o vidutinė kredito suma sudarė 625 litus. Pasak greitųjų kreditų tyrimo portalo Gudriems.lt atlikto tyrimo, dažniausiai žmonės skolinasi „greituosius pinigus“ todėl, kad jiems neužtenka pinigų išgyventi iki algos arba sąskaitoms apmokėti. Naujausioji tendencija – gyventojai vis dažniau skolinasi apmokėti savo išvykimą uždarbiauti į kitas šalis“, – rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Gudriems.lt atliktos apklausos rezultatai sako, kad dauguma (35 proc.) gyventojų per metus ėmė greitąjį kreditą ar pasinaudojo banko overdraft‘u tam, kad „ištemptų“ iki kitos algos. 16 proc. apklaustųjų buvo priversti imti trumpalaikį kreditą, kad laiku sumokėtų būsto paskolos ar lizingo įmoką, 11 proc. skolinosi pinigų kokiam nors stambiam pirkiniui į namus pirkti, o 10 proc. – kad grąžintų skolas giminėms ar pažįstamiems. Ir tik 2 proc. nusprendė skolintis kelionėms, o 27 proc. pasakė, kad niekada neėmė trumpalaikių kreditų.

Lietuvoje veikia dvi nebankinių vartojimo lizingo ir kreditų bendrovių asociacijos. Stambesniuosius rinkos dalyvius – „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ – vienija Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA), o 13 mažesniųjų rinkos dalyvių („iCredit.lt“, „Credit Service“ ir kitų) – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Taip pat šalyje veikia ir dar apie keliasdešimt greitųjų vartojimo kreditų paslaugas teikiančių įmonių, kurios nepriklauso nė vienai iš šių asociacijų.

Komentuodami tyrimo rezultatus, greitųjų kreditų verslo srities atstovai patvirtino, kad 2011 m. šalies gyventojai skolinosi drąsiau ir didesnes sumas ir kad bendras vartojimo lizingo bei kredito portfelis, naujai suteiktų vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų skaičius bei bendra jų suma augo.

„LVLKA duomenimis, pernai asociacijos vienijamos bendrovės „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ suteikė beveik 251 tūkst. naujų vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų, t. y. 37 proc. daugiau nei 2010 m., kai jų skaičius siekė beveik 183 tūkst. O suteiktų naujų vartojimo paskolų bendra suma 2011 m. paaugo net 53 proc., iki šiek tiek daugiau nei 225 mln. litų, iš kurių 63,8 mln. sudarė vartojimo lizingas.

Lyginant su 2010 m., praėjusiais metais asociacijos (LVLKA) vienijamų bendrovių vartojimo kredito ir lizingo portfelis padidėjo beveik 19 proc. ir pasiekė 223,8 mln. litų. Iš jų 35,4 mln. litų sudarė vartojimo lizingas.

Pasak LVLKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, asociacijos narių veiklos apimčių augimą lėmė tiek atsigaunantis vartojimas ir didėjantis šalies gyventojų pasitikėjimas nebankinio sektoriaus finansų įstaigomis bei mažėjanti baimė skolintis, tiek aktyvi asociacijos narių veikla rinkoje. 35 proc. pernai išaugo ir LVLKA vienijamų bendrovių klientų skaičius, jis padidėjo nuo 219 iki 295 tūkst. Anot P.Gerulio, 2012 metais asociacija prognozuoja stabilų vartojimo kreditų rinkos augimą“, – tvirtinama pranešime.

LSVKA Valdybos pirmininkas Liutauras Valickas portalui Gudriems.lt sakė, kad jų asociacijos narės taip pat fiksavo augimą. Asociacijos vienijamų įmonių duomenimis, per 2011 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį įmonės, asociacijos narės, suteikė daugiau kaip 143 tūkst. vartojimo kreditų už daugiau nei 89,5 mln. Lt. Vidutinė kredito suma 2011 metais, pasak p. L. Valicko, tarp jų asociacijos narių klientų buvo 625 litai. Palyginimui, 2010 metais ji buvo 481 litas. Taip pat 2011 metais padidėjo ir vidutinis skolinimosi terminas. Jis tapo iki 2 mėn. O 2010 metais dažniausias terminas būdavo iki 1 mėn.

L. Valickas konstatavo, kad pastaruoju metu sektoriuje tvyro nemažai įtampos, kadangi, Lietuvos bankui pradėjus reglamentuoti palūkanų normas bei kitas kreditavimo sąlygas, dalis įmonių pasitraukė iš rinkos. Pasak L. Valicko, atskiros statistikos, kokiems tikslams lietuviai panaudoja gautus kreditus, asociacija neveda, tačiau ji bus pateikta Lietuvos banko ataskaitoje šių metų birželio mėnesį.

Greitųjų kreditų sąlygų analizė parodė įdomią tendenciją: palūkanų skirtumai tarp kompanijų siekia iki 140 proc. per metus. Pavyzdžiui, jei žmogus 1 mėnesio laikotarpiui ima 500 litų pirmą kreditą, tai interneto portale Gudriems.lt matome, kad tarp 14 šios rinkos žaidėjų pats pigiausias variantas yra 0 proc. metinių palūkanų, o pats brangiausias – 131,40 proc. 4 kompanijos yra pasirengusios suteikti pirmąjį kreditą nemokamai, kad prisitrauktų naujų klientų. Kompanijų atstovai aiškina, kad per metus šioje verslo šakoje įvyko žaidėjų kaita: kai kurios firmos išėjo iš rinkos, į jų vietą atėjo naujos, kurios priverstos pritraukti klientus ypač naudingomis sąlygomis.

Kaip parodė Gudriems.lt tyrimas, tikslinis greitųjų kreditų panaudojimas rodo, kad gyventojams neužtenka lėšų nuo algos iki algos, taip pat pinigų stambiems pirkiniams. Žmonės dažniausiai skolinasi lėšas nenumatytoms išlaidoms arba neplanuotiems pirkiniams. Viena iš naujų tendencijų – kreditai siekiant išvykti užsidirbti į kitas šalis.

Pasak L. Valicko, dažniausiai besiskolinantieji ima į skolą nedideles sumas – iki 1000 litų 2 mėnesiams. Tačiau stambios kompanijos, kurios jau seniai dirba rinkoje, operuoja stambesnėmis sumomis ir yra pasirengusios kredituoti ilgesniems laikotarpiams. Pasak pašnekovo, asociacijai priklausančiose įmonėse galima pasiskolinti ir iki 5000 litų, tačiau tokiu atveju jau yra ypač atidžiai tikrinama kliento kredito istorija, galimybės grąžinti kreditą ir t. t. Bet kuriuo atveju pildomi visi reikalavimai, kuriuos kelia 2011 metų balandžio 1 dieną įsigaliojęs Vartojimo kreditų įstatymas.

Srities perspektyvos artimiausiais metais pagal jos atstovų nuomones labiausiai bus susietos su efektyvesne rizikų kontrole, taip pat su neišvengiamu dalyvių skaičiaus mažėjimu. „Praeitais metais įstatymu nustatyti griežtesni bendros vartojimo kredito kainos metinės normos ribojimai turėjo ir neigiamų padarinių smulkiųjų vartojimo kreditų rinkai: dalis įmonių nutraukė savo veiklą Lietuvoje, kai kurios jų pasitraukė dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis, o vartotojai prarado galimybę skolintis labai mažas sumas labai trumpiems terminams, – teigė L. Valickas. – Tačiau išryškėjo aiškios tendencijos, kad rinkoje išlieka tik sustiprėjusios lietuviško kapitalo įmonės bei aktyviai savo veiklą šalyje vykdantys užsienio įmonių filialai bei atstovybės, o vartotojai šia paslauga naudojasi ir pasitiki“, – LSVKA interneto svetainėje teigia asociacijos valdybos pirmininkas.

http://alfa.lt