Greitieji kreditai lėtina tempą

Greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms baigėsi katino dienos. Konkurentų perpildyta rinka verčia ne tik mažinti kosmines teikiamų kreditų palūkanas, bet ir ieškoti būdų, kaip prisivilioti tirpstančių klientų.

Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.

Greitųjų kreditų bendrovių vadovai pripažįsta, jog pastarąjį pusmetį klientų skaičių lemia ne tiek pirmą kartą norinčiųjų pasiskolinti gausa, kiek bendrovių sugebėjimas prisivilioti lojalius klientus.

O vartotojų teisių gynėjai šaukia, kad ant šių skolintojų kabliuko užkimba menko išsilavinimo, menkas pajamas gaunantys žmonės. Šie net nepaklausia, kokias teks mokėti palūkanas, ir neskaito sutarties, kurią pasirašo savo noru, arba nesupranta, kas joje parašyta. Tik užsmaugti antstolių jie šaukia „gelbėkite“, bet savo kaltės ir tada nesuvokia.

Milžiniški delspinigiai

Greitųjų kreditų bendrovėse žmonės gali pasiskolinti nuo 200 iki 1000 litų. Šiuos pinigus paprastai galima pasiskolinti nuo 5 iki 30 dienų laikotarpiui. Pasiskolinus 200 litų 30-čiai dienų, tenka sumokėti 50 litų palūkanų, 1000 litų tokiam pat laikotarpiui atsieis 230 litų.

Laiku nesumokėjus kredito, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 2 proc. delspinigiai, tiesa, tik 30 dienų, vėliau kredito grąžinimas perduodamas antstoliams ar teisėsaugos institucijoms.

Vartotojų teisių gynėjai teigia, kad greitųjų kreditų bendrovės taiko nuo 0,2 iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, o tai sudaro nuo 72 iki 730 proc. metinių palūkanų, kai įprasti delspinigiai yra 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Be to, greituosius kreditus pasiėmę ir pradelsę juos grąžinti asmenys gauna priminimo apie skolą laiškus, už kuriuos patys privalės papildomai sumokėti po 40-50 litų.

Nors kreditų bendrovės tikina, kad nesudaro galimybių klientams imti kelias paskolas, tačiau skolų išieškojimo bendrovės tvirtina, jog pasitaikęs ne vienas atvejis, kai net darbą praradę gyventojai buvo paėmę po 500 litų greitųjų paskolų iš daugelio skirtingų bendrovių.

Skolinasi mažiau

Tvirtinantis, jog turi keliasdešimt tūkstančių klientų, UAB „SMScredit.lt“ generalinis direktorius Gediminas Velička LŽ teigė, kad bendras norinčiųjų itin brangiai pasiskolinti skaičius išlieka stabilus. Bet situacija esą skirtinga kiekvienoje konkrečioje įmonėje: vienose klientų vis daugėja, kitose - mažėja.

Lietuvoje jau veikia per 40 įmonių, konkuruojančių dėl tų pačių klientų, tad daugelis bendrovių neva smarkiai sumažino kosmines aukštumas siekusius paskolų įkainius.

„Suteikiamų paskolų sumos nuo pernai stabiliai mažėja. Pernai populiariausia paskola buvo 500 litų, dabar ši suma artėja prie 400 litų. Dėl pradelstų įskolų blogiausia situacija buvo 2008 metų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje, kai kreditus pradelsdavo grąžinti apie 20 proc. klientų. Dabar pradelstos skolos, galima sakyti, nebėra mūsų įmonės problema“, - pasakojo jis. Bendrovės vadovas tikino, kad susigrąžinti skolas stengiamasi derybomis, sudarant specialius grąžinimo grafikus ir ilginant atsiskaitymo terminus.

„Į teismus duodame tik tokius klientus, kurie slapstosi ir piktybiškai vengia bet kokių ryšių. Mūsų bendrovė, kaip ir kitos, laukia krizės pabaigos ir atsigaunančio vartojimo - kuo daugiau žmonės vartos, tuo daugiau jiems ir mūsų trumpalaikio finansavimo reikės“, - patikino jis.

Bendrovės „MiniCredit“ direktorius Kęstutis Grigalius LŽ sakė, kad klientų šiais metais nedaugėja. Pasak jo, pradelstos įskolos įmonėje sudaro apie 10 procentų. „Kliento patikrinimas trunka 5-10 minučių, mat tereikia suvesti duomenis į „Sodros“, „Creditinfo“, Registrų centro ir kitas informacines finansinių duomenų sistemas. Kad įsitikinčiau, jog žmogus pateikia savo duomenis, - jam paskambinu, - dėstė jis. - Pasitaiko atvejų, kai neva duodami moters duomenys, o nurodytu telefonu atsiliepia vyras.“ Pasak pašnekovo, atmetama apie 60 proc. kredito prašymų.

Anot K.Grigaliaus, per dieną sulaukiama 8-10 žmonių kreipimųsi dėl galimybių pasiskolinti, tačiau kreditai esą suteikiami dažniausiai vos keliems. Bendrovė turi ir nuolatinių klientų. Jis pažymėjo, kad praėjusieji metai greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms buvo geresni.

Tiksi šešėlinė kreditų bomba

Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija (LGVKA) pastebi vis labiau įsivyraujančią šešėlinę kreditų teikimo rinką. Esą tokie skelbimai kaip „paskolos nuo 25 tūkst. litų ir daugiau, įkeičiant turtą“ arba „ieškau paskolos, įkeisiu butą ar automobilį ir mokėsiu sutartas palūkanas“ parodo, jog dėl susidariusios ekonominės padėties, žmonės griebiasi kraštutinumų.

Tarp tokio nelegalaus kreditoriaus ir paskolos gavėjo yra pasirašoma turto įkeitimo sutartis. Nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų, įkeistas turtas atitenka kreditoriui. Dėl finansinių ir teisinių žinių trūkumo žmonės tiesiog kreditoriui perduoda visus būsto dokumentus.

„Matyt, žmones taip elgtis priverčia ypač sunki padėtis. Teikiantys tokias paskolas asmenys ar įmonės dažniausiai vengia mokėti mokesčius valstybei, teikti ataskaitas apie savo veiklą ir pan. Jų veiksmų

nestebi jokios institucijos, veikla nėra reguliuojama. Žmonės yra apgaudinėjami ir tokiais atvejais turi labai griežtai domėtis teisėsaugos institucijos“, - LŽ samprotavo LGVKA direktorė Kristina Nemaniūtė.

LGVKA vadovės teigimu, didžioji dalis asociacijos narių suteikia kreditus iki 1000 litų, ir vos keletas - iki 2000 litų. Pastarąjį pusmetį pastebima tendencija, jog kreditai mažėja, t. y. šiuo metu vidutinis greitasis vartojimo kreditas siekia apie 450 litų.

Per trejus metus LGVKA priklausantys nariai išdavė 50 mln. litų kreditų. 2009 metų pabaigos duomenimis, pradelstos skolos jiems šiuo metu siekia 9 mln. litų. 2010 metų duomenys, pasak asociacijos direktorės, dar suvedinėjami.

Sukrunta tik pasirašę sutartis

Vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad ieškantys kreditorių žmonės neužkibtų ne tik ant mūsų krašto, bet ir užsieniečių sukčių užmesto jauko - itin palankiomis sąlygomis žadamų kreditų.

Antai į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kreipėsi moteris, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje (JK) įsteigtas kreditorius „Joes Finance“ pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų. Ji pasakojo, kad negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose nusprendė kreiptis į JK veikiantį ir paslaugas internetu teikiantį kreditorių. Esą ši įmonė sutiko suteikti 50 tūkst. litų paskolą itin palankiomis sąlygomis: 8 metams taikydama tik 3 proc. metines palūkanas. Prieš sudarydama sutartį įmonė paprašė moters pervesti 250 svarų sterlingų draudimo įmoką, kaip garantą, nors sutartyje tokio mokesčio nebuvo nurodyta. VVTAT patikrinus bendrovės duomenis paaiškėjo, kad toks kreditorius JK nėra įregistruotas.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė LŽ teigė, kad per savaitę sulaukia 2-3 skundų iš žmonių, pasinaudojusių greituosius kreditus teikiančių bendrovių paslaugomis. Pasak jos, daugiausia nusiskundimų - dėl neaiškių sutarčių sąlygų.

„Paprastai greitųjų kreditų bendrovės nenurodo palūkanų, tad vartotojams kyla klausimų, tiesa, jau paėmus kreditą, kodėl sutartyje nėra nurodytas palūkanų dydis“, - pasakojo ji.
Vartotojų teisių gynėjai pažymi, kad jei sutartyje nėra vartojimo kredito kainos metinės normos, vadinasi, informacija nesuteikta ir vartotojas gali sugrąžinti tik patį kreditą, o papildomai nemokėti nė lito. Civilinio kodekso nuostatos įtvirtina, kad visais atvejais vartojimo kredito reklamoje turi būti nurodyta vartojimo kredito kainos metinė norma. Tačiau teisės aktai neįtvirtina šios nuostatos vykdymo ir laikymosi priežiūros, taip pat nenumato atsakomybės už minėtos nuostatos reikalavimų nevykdymą, todėl dauguma greituosius kreditus išduodančių bendrovių to nesilaiko, o ieškantys teisybės vartotojai dėl spragų įstatymuose neturi galimybių apsiginti. Be to, 2008-2009 metais atliktų patikrinimų metu paaiškėjo, jog bendrovės ne tik pačios netinkamai valdo asmens duomenis, bet ir neteisėtais būdais gauna informaciją apie turto areštus ar klientų mokumą.
www.lzinios.lt