Reklama

2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Kreditas

Kreditas

Kreditas {lot. credere "tiketi" ir creditum patiketa}  tai pinigine prievole kuria veliau reikia ivykdyti mokant atitinkamo dydzio palukanas.

Tai gali buti paskolos ir kitokie atidedamojo mokejimo metodai leidziantys vartotojams ir firmoms pirkti prekes paslaugas zaliavas medziagas ar dalis. Kreditai teikiami tiek vartotojams tiek ir verslo subjektams.

Kreditavimo subjektai gali buti kredito istaigos{bankai, kredito unijos} valstybe savivaldybe bei kiti asmenys.


Formos

Pagal forma gali buti

  •     mikrokredita,
  •     vartojimo paskola
  •     sindikuota paskola
  •     trumpalaikis kreditas už prekini uzstata {lombarde} dar vadinamas lombardiniu kreditu
  •     kt.


Kas yra kreditas?

Kreditas yra tam tikra pinigų suma, kurią finansinė institucija skolina fiziniam ar juridiniam asmeniui ir numato sąlygas, susijusias su jos vartojimu ir grąžinimu. Išskiriami 2 pagrindiniai kreditų tipai:

  •         būstui, automobiliui ir kitoms prekėms įsigyti suteikiama paskola;
  •         Mokėjimo kortelės savininkui suteikiamas kreditas, kurį galima išleisti pagal poreikius: dalimis, įsigyjant skirtingas prekes ar paslaugas skirtingose parduotuvėse.



Kredito grąžinimas:

  •         Paskolos dažniausiai grąžinamos vienodo dydžio įmokomis per laikotarpį. Paskolos būstui įsigyti gali būti grąžinamos ir skirtingo dydžio įmokomis, bet dažniausiai paskolos sutartis numato fiksuotas, vienodo dydžio įmokas;
  •         Jei asmuo nori įsigyti dar vieną stambų pirkinį, tačiau dar negrąžino anksčiau paimtos paskolos, jam teks tartis bei derėtis su banku dėl papildomos paskolos;
  •         Asmuo, įsigijęs mokėjimo kortelę su kreditu, turi galimybę iš banko pasiskolinti pinigų nenumatytiems pirkiniams įsigyti. Paskolos dydis priklauso nuo to, kokia kortelės savininkui suteikta kredito dalis liko nepanaudota po ankstesnio pirkinio. Priklausomai nuo sumos, kurią asmuo jau grąžino, suteiktas kreditas atsinaujina, pvz.: jeigu bankas suteikia 1000 litų kreditą ir jos vartotojas išleido 300 litų bei sugrąžino 100 litų, jam dar liko 800 litų kredito;
  •         Svarbiausia, visada laiku mokėti nustatytas įmokas tiek už paskolą, tiek už kreditą, suteikiamą su mokėjimo kortele. Taip išvengiama nemalonumų bei finansinių nuobaudų.

Palūkanos:

  •         Pinigus skolinančios finansinės institucijos, siekdamos apsidrausti nuo rizikos, kuri kyla skolinant fiziniam ar juridiniam asmeniui, bei uždribti pelną, nustato tam tikras palūkanas. Tai itin svarbu prisiminti, kai skaičiuojamos ir vertinamos įmokas už paskolą. Pavyzdžiui, jei asmuo iš banko pasiskolino 1000 litų, o metinės paskolos palūkanos sudaro 10 proc., tai reiškia, kad asmuo bankui turės grąžinti 1100 litų - tai taip vadinamos paprastos palūkanos, kurios taikomos labai retai;
  •         Imant paskolą dažniausiai taikomos sudėtinės palūkanos. Tokiu atveju palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo pasiskolintos sumos, bet nuo sumos, kurią prieš ankstesnę įmoką asmuo buvo skolingas. Pavyzdžiui, jei asmuo iš banko pasiskolino 1000 litų ir jo paskolai kiekvienais metais yra taikomos 10 proc. sudėtinės palūkanos, metų pabaigoje jis bankui bus skolingas 1100 litų. Antrais metais, paskolos palūkanos bus skaičiuojamos jau nuo 1100 sumos ir tai reiškia, kad bankui jis bus skolingas 1210 litų, ir t.t. Tokiu pačiu principu sudėtinės palūkanos yra taikomos, jei nustatytas paskolos palūkanų grąžinimo periodas yra trumpesnis, pvz. mėnuo ar savaitė;
  •         Paėmus paskolą su fiksuotomis įmokomis, palūkanos yra paskaičiuojamos iš anksto ir pridedamos prie kiekvienos įmokos. Tokios paskolos atveju, jei paskola ar jos didelė dalis grąžinama anksčiau numatyto termino, taikomos nuobaudos;
  •         Pasinaudojus kreditu, suteikiamu kredito kortelei, skolą galima grąžinti kokiomis tik norima dalimis bet kuriuo metu. Jei paskola grąžinama iki pirmos įmokos mokėjimo termino, tokiu atveju dažnai palūkanos išvis nėra taikomos. 
 šaltinis: alfa.lt


2012 m. birželio 2 d., šeštadienis

Greituosius kreditus gyventojai ima išgyventi iki algos arba išvykti iš šalies

„Per praėjusiuosius metus, įsigaliojus Vartojimo kreditų įstatymui ir Lietuvos bankui pradėjus reguliuoti greitųjų vartojimo kreditų rinką, greitųjų kreditų palūkanos nukrito maždaug dvigubai, o vidutinė kredito suma sudarė 625 litus. Pasak greitųjų kreditų tyrimo portalo Gudriems.lt atlikto tyrimo, dažniausiai žmonės skolinasi „greituosius pinigus“ todėl, kad jiems neužtenka pinigų išgyventi iki algos arba sąskaitoms apmokėti. Naujausioji tendencija – gyventojai vis dažniau skolinasi apmokėti savo išvykimą uždarbiauti į kitas šalis“, – rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Gudriems.lt atliktos apklausos rezultatai sako, kad dauguma (35 proc.) gyventojų per metus ėmė greitąjį kreditą ar pasinaudojo banko overdraft‘u tam, kad „ištemptų“ iki kitos algos. 16 proc. apklaustųjų buvo priversti imti trumpalaikį kreditą, kad laiku sumokėtų būsto paskolos ar lizingo įmoką, 11 proc. skolinosi pinigų kokiam nors stambiam pirkiniui į namus pirkti, o 10 proc. – kad grąžintų skolas giminėms ar pažįstamiems. Ir tik 2 proc. nusprendė skolintis kelionėms, o 27 proc. pasakė, kad niekada neėmė trumpalaikių kreditų.

Greitieji kreditai lėtina tempą

Greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms baigėsi katino dienos. Konkurentų perpildyta rinka verčia ne tik mažinti kosmines teikiamų kreditų palūkanas, bet ir ieškoti būdų, kaip prisivilioti tirpstančių klientų.

Greitųjų kreditų reklamos klientus vilioja ne tik pažadais pirmą paskolą suteikti nemokamai. Skolintojai mušasi į krūtines, kad nebeprašys vietoj pasiskolinto kastuvo grąžinti ekskavatorių.

Greitųjų kreditų bendrovių vadovai pripažįsta, jog pastarąjį pusmetį klientų skaičių lemia ne tiek pirmą kartą norinčiųjų pasiskolinti gausa, kiek bendrovių sugebėjimas prisivilioti lojalius klientus.

O vartotojų teisių gynėjai šaukia, kad ant šių skolintojų kabliuko užkimba menko išsilavinimo, menkas pajamas gaunantys žmonės. Šie net nepaklausia, kokias teks mokėti palūkanas, ir neskaito sutarties, kurią pasirašo savo noru, arba nesupranta, kas joje parašyta. Tik užsmaugti antstolių jie šaukia „gelbėkite“, bet savo kaltės ir tada nesuvokia.

2012 m. vasario 29 d., trečiadienis

Greitasis Kreditas, be registracijos mokesčio

Dauguma kyla klausimas ar būna greitieji kreditai, be registracijos mokesčio. Juk kam tas registracijos mokestis 0.1 ct pas kai kuriuos būna ir iki kelių litų.  Jeigu ir taip neturiu pinigu ir imu greitąjį kreditą? Tie vieno cento siuntimai yra sąskaitos patvirtinimas. Nes kai registruojatės parašote vardą pavardę asmens kodą tai patvirtinate savo tapatybę, o išsiųsdami 0.1 ct simbolinį mokesti patvirtinate savo banko sąskaita. Tai yra tik jūsų saugumui, ir atsakau į klausimą tikrai nėrą greitųjų be simbolinio mokesčio.

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Ar galiu imti greitą paskolą jeigu jau esu pasiėmęs ?

Taip jus galite paimti sekančią greitąją paskolą, bet tik jau kitoje firmoje. Bet tai ar apsimoka? Mano manymu tikrai ne, nes susidaro labai didelis komisinis mokestis imant per kelis ar net keletą greituosius kreditus.  Ir greičiausiai jeigu kylą tokie klausimai tai norite paimti didesnę paskolą, kad gražintumėte prieš tai paimta. Čia jau yra didžiulis minusas, nes jūs neapskaičiavote savo galimybių. Visada prieš imant kreditą reikia rimtai apsvarstyti ar tikrai aš jį gražinsiu laiku ? Nes negražinus laiku labai sparčiai auga delspinigiai, tad neverta rizikuoti.

Taip mus vilioja pirmasis kreditas nemokamai taip tokiu būdu peršoksite per komisinius. Bet kadangi ne visos greitųjų kreditų firmelės siūlo pirmą paskolą nemokamai ir ją galite paimti tik vieną kartą, tad laikui bėgant tai baigsis. Ir jau reikės mokėti komisinius iš savo kišenės. Ir tada jau nepašokinėsite iš vienos greitųjų kreditų kompanijos prie kitos.

Ir iš vis su greitaisiais kreditais reiktų atsargiau, jau geriau pas draugą pasiskolinti. Aišku reklamose sakoma kitaip na čia bręsta kitas įrašas. Būkite atsargūs.

2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Pirma paskola nekainuoja

Pirma paskola nekainuoja
Pirma paskola nekainuoja getai skamba ziurint reklama, lygtais pinigus nemoakamai dalina. Na o pirma paskola nieko nekainuoja, nes grazinsite tiek pinigu kiek paemete gal visai ir nieko kai prireikia tuc tuojau pinigu pazystami arba negali paskolinti arba ju nera. Bet kas veliau paemet pirma paskola nemokamai, bet pildydami paraiska gauti paskolai kuri nieko nekainuoja parasete ten kontaktinius savo duomenis telefona el-pasta t.t Grazinote paskola ramu, bet vel prireike pinigu kadangi dabar tokiu firmu kuriuose pirma paskola nekainuoja yra daug,  nes tai tikrai pelningas bizniukas ypac kai negrazini paskolos laiku, tada jau tokios palukanos pareina, kad net galva apsvaigsta, na gerai dabar ne apie tai. Na paememe dar viena paskola kuri pirma nieko nekainavo tik kitoje firmeleje. Na ir tos firmeles jau baigese ir baigesi prmojivpaskola nemokamai. Na ir pries sventes veluoja alga ir ir kas gi apie jus primieji atsimins tos firmeles is kuriu emete pirma poaskola nemokmai na ir nenoredami rizikuoti ar perves ar neperves imsite jau paskola su palukanomis.

Bet aisku pirma paskola nemokamai gali ir pagelbeti kai esate paeme paskola ir negavote laiku pingiu ar kas nors siaip atsitiko ir jus negavote pinigu. O paskola tai reikia grazinti nes paskui palukanos labai dideles buna. Tada galime eiti i kita firma kuri suteikia pirma paskola nemokamai ir grazinti pirmanjai ir be jokiu nesklandumu sulaukiate savo algos ir grazinate paskola.

Kreditas Internetu

Kreditas internetu
21 pirmajame amziuje, vis daugiau praledziame prie kompiuteriu, dibdami, mokydamiesi. Dabar jau nebe naujiena apsipirkinejimas internetu, saskaitu apmokejimas t.t Ir  dabar noredima pasiimti kredita net nereikia iseiti is namu, tiesiog galima ji paimti internetu. Kreditas internetu arba kitaip paskolos kur duodamos nedidelemis susmomis iki 2000 net nereikia pateikti duomenu apie darboviete, ar kokiu kitu dokumentu. Todel siais laikais kredita internetu galima paimti per kelesdiasimt minuciu tereikia zinoti savo asmens koda, banko saskaita ir saskaitoje nuo 01 ct iki 1 lito tai priklauso nuo kredita inetrentu teikiancios imones. Bet atejo ir tevams liudni laikai, kai kredita internetu, tapo taip lengvai paimti, tai vaikai prisiima kreditu nebesugeba laiku grazinti ir jau tada pradeda augti palukanos, ir kol tevai suzino apie tai jau buna tikrai dideles sumos, nes internetiniu kreditu palukanos nezmoniskai dideles kai laiku negrazini paskolos.

Bet paziurekime ir is kitos puses, tikrai jeigu reikia pinigu ir nera kitos iseities esi dirbantis zmogus tikrai isgelbsti tokie kreditai,  jeigu paimi koki kredita 150 litu dviem saviatem ir turi grazinti 155 tai tikrai nera baisu. Todel skubiai prireikus pinigu tikrai geras dalykas sitie kreditai internetu mokiems klientams. Ir dabar kai jau nebe vienetai lietuvoje yra fimu kurios teikia kreditus internetu, o ju desimtys ir daugiau tuo palankesnes salygos ir akcijos buna klientams imamtiems kredita internetu. Tokios kaip pirma paskola nemokamai, tai kreditas nesvarbu kokio dydzio suma ir as uz savaites grazinsi ar uz menesio vis tiek tokia pacia kredito suma grazinsi kokia esi pasiemes.

Kreditai internetu
Kreditai internetu ne didelemis sumomis ispopuliarejo krizes metais, nes kai kuriuose kreditu firmose net nereikia dirbti, tai pasidare dauguma Lietuvos zmoniu aktualu.  Nes prasidejus krizei zmones vieni kitiems jau nebeskolino taip pinigu kaip pries stai. Ir kreditai internetu tuo pasinaudojo iseidami i rinka tinkamiausiu laiku. Ir suteikdami paskolas ytin lengvai. Po tokio greito pasisekimo, pradejo dygti kredita teikiancios internetu imones kaip ant mieliu.

Imkite kredita atsakingai

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Paskolos be uztato

Paskolos be uztato
Dabar paskolu be uztato knibzda pilnas internetas, paskolas be uztato galima paimti ivairiausiems terminams nuo keliu savaiciu iki menesiu ir metu. Bankai dalina paskolas dazniausiai uz uztatus, bet kai atejo kreditai internetu i rinka prasidejo dalybos greituju kreditu be uztato.Bet paskolos be uztato duodmos didesnemis sumomis nei sms paskolose arba paskolos internetu. Norint gauti paskola be uztato turite tureti darba ir nulatines pajamas. Imant paskolas be uztato yra esminis dalykas tokie kreditai su itin dideliom palukonam. Ir jau ne dirbantis zmogus negaus tokios paskolos, ne tai kaip paskolos internetu arba sms'u.

Imant paskola be uztato reikai atidziai perskaityti salygas  sutarties. Ir atsizvelgus i savo mokuma nuspresti ar imti paskola be uztata.

Paskola sms'u

 Paskola SMS'u
Turbut lengvesnio ir greitesnio budo nei gauti paskola sms'u nera. Tai ypac pravercia kai esate toliau nuo miesto, nera salia drugo kuris galetu paskolinti pinigu o jums skubiai reikia pinigu. Tad issiunciate sms zinute ir greiciausiai gaunate sms paskola. SMS paskolos greitai ispopuliarejo, nes kai tik atsirado greitieji kreditai sms'u  pareiskas reikejo prasyti sms zinute gauti kredita, o paskui jau galima buvo prasymus pildyti ir internetu.

Tad iki siol kai kuriuose greituosiuose kredituose reikia pirma paimti ir grazinti paskola internetu o veliau leidzia imti ir paskola internetu.

Sms paskolos ne daug kuo skiriasi ir nuo paskolu internetu.

Paskola internetu

 Paskola internetu
Paskolos internetu labai ispopuliarejo krizes metu. Nes pries tai nebuvo taip lengva gauti paskola kaip siuo metu internetu. Paskola internetu gali gauti beveik kiekvienas kas turi saskaita banke ir yra sulaukes pilnametystes.
Norint gauti paskola internetu nereikes daug laiko gaisti registruojantis, ar tvarkantis dokumentus.


Kaip viskas vyksta
Uzeinate i svetaine kuri teikia paskolas internetu. Registruojantis reikes asmens kodo, banko saskaitos, telefono numerio, ir saskaitoje  0.1 ct ( ivairiose paskolas internetu teikianciu firmu mokestis gali sviruoti nuo 1 ct iki 1 LTL). Uzsiregistrave nusiunte 1 ct paskolas teikianciai firmai taip patvirtinsite savo saskaita. Uzsiregistrave pasirinke paskolos dydi ir termina sunciste uzklausa ir keliu, kelesdesimt minuciu gausite atsakyma ar gausite paskola internetu.

Greita Paskola, Pirma paskola nemokamai

 Greitos paskolos internetu, sms'u - Pirma paskola nemokamai

Turbut jau dauguma bandete gauti greita paskola, paskola internetu. Juk niekada nebuvo taip lengva gauti greita gretita, sms'u arba internetu. Net nereikia dirbti, kad gautum paskola. Dauguma naujai teikianciu greituosius kreditus firmu siulo pirma kredita nemokamai. Si fraze skamba kad jums paskola nieko nekainuos, bet kaip yra is tikruju tiesiog uz pirmaji kredita nereikes moketi palukanu. Nors ir taip dauguma greituju kreditu sms'u arba internetu nera labai dideles palukanos, bet apie tai veliau. Kokia nauda kreditoriams suteikti pirmaja paskola nemokamai? Juk gave pirmaja paskola nemokamai (t.y be palukanu) kai pritruks pinigu, o iki algos reiks luktelti dar savaitele ar dvi jus kreipsites vel i greituju kreditu firma, bet jau sekanti kredita imsite su palukanomis. Aisku kai tokia paprasta registracija greituosuose kredituose, galima rasti kita firmele teikiancia pirma paskola nemokamai, bet vis tiek anksciau ar veliau teks duoti uzdirbti ir is palukanu greituju kreditu firmai.


Kas slypi uz mazu palukanu greituosiuose kredituose

Palukanos tikrai nera dideles pvz:. paemus kredita 250 LTL 30 dienu reikes grazinti 275 LTL 25 LTL tikrai yra padorios palukanos kai laiku grazini.Kai laiku negrazini labai greitai pradeda augti palukanos. Ir dar prisideda sutarties mokesti kuris prisideda prie laiku negrazinots paskolos. Tad pries imdami paskola, greitaji kredita ivertinikite savo galimybes ji grazinti.

Paskolos internetu, sms'u ne tik gelbsti bet ir prazudo

Pirma paskola nemokamai tikrai gelbsti kai truksta pora simtu litu keliom savaitems tai tikrai lengviau gauti internetu arba sms'u nei pasiskolinti is draugu ar giminiu. Ir ypac kai uz jas nereikia moketi palukanu. Bet tai gali ir prazudyti (netiesiogine to zodzio prasme) kaip ir minejau anksciua paemes viena nemokama kredita kai vel reikes pinigu vel imsite kredita ir neapskaiciave galimybiu negrazinsite laiku greitojo kredito tada ir pasijus tikrosios palukanos ir is ko uzdirba greitieji kreditai.

Cia neaprasytas nei viena konkreti greituju paskolu firma, neaprasyti tikslus skaiciai tik daug maz is susidarusios nuomones tai tiek.